kratinė|ti, kratinėja, kratinėjo džn. mžb. kratyti.
1. purtyti: Galvą kratinėti
2. ieškoti ko paslėpto: Kišenes kratinėti Jis vartė, kratinėjo knygas. kratinėjimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.