kunigáikštiškas, -a. → kunigaikštis 1: Dalinių kunigaikštysčių kunigaikščiai buvo didžiojo kunigaikščio statytiniai, lyg ir jo vietininkai, tačiau su kunigaikštiška teise, su kunigaikštiškomis pajamomis. Kunigáikštiški vaikai. Riksmas, bildėjimas pakilo po kunigaikštiškus rūmus. Jis gyveno ištaigingai, didžiuodamasis savo kugaikštiška kilme.
kunigáikštiškai. Parodė jisai jiems senio lavoną, parėdytą suvis kunigaikštiškai.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.