x
kuop|ti, kuopia, kuopė
1. valyti, švarinti ką išmetant, išsemiant: Kuopti šulinį, griovį. Kuopti pirkią, pievą. Kuopti mėšlą. sngr.
2. senoviškai derlių imti, doroti: Javus kuopia (nuo lauko). Laukus kuopia.
3. šnek. smarkiai
valgyti: Kad kuopia kaip iš badų ištrūkęs!
4. šnek. plėšti, griebti, vogti. kuopimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.