.
kùpčius (кyпeц).
1. pirklys: Aš jau nežinau, kas čia kaltas, kad gyvename kaip broliai, o rokuojamės kaip kupčiai! Kùpčius nupirko karvę. Geras iš jo kùpčius. Linų kùpčiai atvažiavo. Kupčius … ieško sau naudos. Kupčius derėjo. Apie anuos kupčius, kurie kupčystoje verčiasi. Ir kaip midianitų kupčius praėjo, ištraukė jie jį iš duobės (dubės). Susivėlęs kaip pakulų kùpčius. Nuo pirmo kupčiaus nebėk.
2. tuščia varpa javuose: Daug kupčių rugiuose – reiks duoną pirktis.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.