kvepė́jimas. → kvepėti 1: Malonus kvepėjimas žibučių. Kas kvepė́jimas to lytaus! Bais gi kvepė́jimas tų kmynų. Obuoliai tep buvo jau raudoni, kap kraujas, o jau kvepėjimas tai buvo neišpasakytas. Įvažiavęs į kiemą pamatė, kad tai obuoliai tokį smarkų kvepėjimą turi. Žemė yra pilna … grožybės ir skanaus kvepėjimo daržuose.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.