kvepėti

kvepė|ti, kvepia, kvepėjo
1. dvelkti maloniu kvapu: Žolės, gėlės, šienas, medus, miškas kvepia. Sodas medumi kvepia. Nei smirdi, nei kvepia (folkloras). Kas kuo kvepia, tuo ir kitą tepa (folkloras).
2. prk.
grėsti: Vagims kalėjimas kvepėjo. kvepėjimas kvėp|ti, kvepia, kvepėė
1. iš lengvo traukti ar pūsti (orą): Kvepėti skanų kvapą.
2. prk. teikti, duoti, žaidinti: Kvepėti kam meilę, pasiryžimą. kvepėimas.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'kvepeti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	kvepė\|ti, kvepia, kvepėjo 1. dvelkti maloniu kvapu: Žolės, gėlės, šienas, medus, miškas kvepia. Sodas medumi kvepia. Nei smirdi, nei kvepia (folkloras). Kas kuo kvepia, tuo ir kitą tepa (folkloras). 2. prk. grėsti: Vagims kalėjimas kvepėjo. kvepėjimas kvėp\|ti, kvepia, kvepėė 1. iš lengvo traukti ar pūsti (orą): Kvepėti skanų kvapą. 2. prk. teikti, duoti, žaidinti: Kvepėti kam meilę, pasiryžimą. kvepėimas.

kvepėti

#