kvėp|ti, kvepia, kvėpė
1. iš lengvo traukti ar pūsti (orą): Kvėpti skanų kvapą.
2. prk. teikti, duoti, žaidinti: Kvėpti kam meilę, pasiryžimą. kvėpimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.