kvyk|ti, kvykia, kvykė 1. žviegti: kvykia skerdžiama kiaulė. 2. plonai rėkti, cypti. kvykimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė ji bus patalpinta vietoj esamos.
#