x
rėk|ti, rėkja, rėkė
1. garsų balsą duoti: Visa gerkle (iš visos gerklės) rėkė. Jis galva rėkia. Iš skausmo rėkia. Pilvas rėkia (gurgia). Volungė prieš lietų rėkia. Gaidžiai rėkia. rėkia kaip smaugiamas. prk.: rėkianti
spalva (labai ryški).
2. verkti, raudoti, klykti: Vaikas rėkia, valgyti nori. Visų rėksi - akių neteksi.
3. barti, vainoti: Gausi nuo tėvo rėkti rėkia ant vaiko. sngr.: Ko juodu rėkiasi? rėkimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.