x
pilv|as
1. kūno dalis, kurioje yra virškinimo organai: Jam pilvą (p.) skauda. Jis visą dieną pilvu (pilvo skausmais) rėkė. pilvą paleido (viduriuoja). Akys už pilvą didesnės (folkloras). prk.: Tuščias
p. (nevalgęs). Dirba už pilvą (už pavalgymą).
2. priekinė (žmogaus) ar apatinė (gyvulių ir paukščių) liemens dalis: Mėgsta pagulėti ant pilvo. Susibrido karvės į vasarojų ligi pilvų. Pilvas kaip būgnas. Įdubęs pilvas Į pilvą
išėjo (nutuko). Per pilvą tako nemato. Eina pilvu varinas.
3. prk. iškilimas, išsipūtimas: Ä„sočio pilvas pilvą apgauti (užkišti) (kiek užvalgyti). pilvu raitytis (smarkiai juoktis).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.