x
verk|ti, verkia, verkė
1. ašaras lieti dėl skausmo, nelaimės ir pan.: Graudžiai, tyliai verkti Vaikas verkia. verksi, šunį apsikabinęs (labai graudžiai). Prašyti verkiamu balsu. Verkti sausomis ašaromis (ironiškai).
verkiant (būtinai) reikia. Akmuo turi verkti (folkloras).
2. prk. bėdoti, skųstis: Ko aklas verktų, kad kelią matytų (folkloras). verkia duona, tinginio valgoma (folkloras). verkėjas, verkėja dkt. verkimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.