kyriẽjus [. kiereja, kireja, киpeя. ]. ilgas apsiaustas: Dembliniu kyrieju apsisiautęs. Nu savęs kyriejų nusiautęs, jam atidavė. Ant kaboto arba kailinių visados antvelka baltą trinyčio kyriejų, arba ploščių. Baltu kyrieju apsisiaučiau.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.