x
lemti, lemia, lėmė
1. iš anksto skirti (likimą): Laimė taip lėmė. Jam buvo lemta namie likti.
2. būti priežastimi, veiksniu, turėti sprendžiamos reikšmės: Derlių lemia gerai įdirbta žemė. Lemiamoji
valanda, įtaka.
3. rodyti ką būsiant, įvyksiant: Bloga lemiantys reiškiniai. lėmėj|as, a dkt. lėmimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.