lenkai
lenk|ai dgs. tauta, gyvenanti Lenkijoje, kalbanti viena vakarų slavų kalbų. lenkas, lenkė dkt. tos tautos žmogus lenk|ė slėni vieta, loma: Toje lenkėje žolė labai auga lenk|ti, lenkia, lenkė
1. priežodis
linkti 1: Obuoliai lenkė obelų šakas. Lenk medį, kol jaunas (folkloras). prk.: Senatvė lenkia pečius. sngr.: Medžiai lenkiasi pavėjui.
2. priežodis linkti 2: Lenkai lanką.
3. priežodis linkti 3: Krovinys vežimą lenkia.
4. einant
daryti vingį, vengiant susitikti, šalintis: Barasi su visais, nė vieno nelenkia (nepraleidžia). Saulė kelmo nelenkia (folkloras, vienodai šviečia). sngr.: Blogų žmonių lenkis iš tolo. Mėšlo lenkis ne dėl baimės -
dėl smarvės (folkloras).
5. pasivijus pro šalį eiti, bėgti, važiuoti: Bėgdamas jis visus lenkia. Važiuotą lenkai iš kairės pusės. prk.: Jaunesnė vyresnę lenkė (pirmiau ištekėjo).
6. vynioti siūlus nuo ritės ant
lankčio: Verpalus lenkai
7. šnek. gerti: Taurelę (burnelę) lenkai lenkėjas, lenkėja dkt. lenkimas Žiūrėk: [linkti] [linkti] [linkti].
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.