lietùvis, -ė.
1. lietuvių tautos žmogus: Dažnai miške lietuvis, ko verkia, nežino. Kristijonui kelė [je] esant, kėlės lietuviams nelaukamos karės. Nelengva būdavo kaimiečiui lietuviukui, patekusiam kad ir į kurią Lietuvoj esančią provincijos gimnaziją ar progimnaziją. Parašyčiau dainužėlę apie darbus lietuvėlių. Lietuvukai, mūs brolukai, suguldė galveles. Lietuvis išjoja į mišką o grįžta važiuotas. | Avižos gudės ir lietuvės arba didžiosios (arba vienašalės).
2. aukštaitis: Taip kalba žemaičiai, suvalkiškiai ir lietuviai. Čion žemaitis, lietuvis draugystėj dūmojo, drauge giesmes pergalės giedojo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.