x
likim|as
1. -> likti (veiksmas).
2. nuo žmogaus nepriklausomų, neišvengiamų aplinkybių eiga, lemtis: Nuo likimo nepabėgsi. Paliko likimo valiai (be priežiūros, be pagalbos).
3. dėl gyvenimo sąlygų
susidariusi būklė, lemtis, dalia, laimė: Ji patenkinta savo likimu.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.