x
liudytoj|as, liudytoja dkt.
1. asmuo, matęs įvykį, jame dalyvavęs ar ką tikrai apie jį žinantis.
2. teis. kas kito byloje duota parodymus: Kaltinimo liudytojas liudytojų kambarys.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.