x
lydė|ti, lydi, lydėjo
1. eiti ar važiuoti drauge su išvykstančiu asmeniu iki kurios nors vietos: lydėjo svečią iki vartų. Nėr man bernelio lauku lydėti (d.).
2. sekti paskui karstą laidojant: Numirėlį į
kapus lydėti
3. knyg. vykti veiksmui drauge su kitu veiksmu: Žaidimus lydi dainos. Visus jo žygius lydėjo nesėkmė.
4. prk. sekti (akimis), žiūrint į nueinantį: Akimis, žvilgsniais visi jį lydėjo. lydėjimas
lydėtojas, lydėtoja dkt. lyd|us, lydėi galintis lydytis, išsilydyti. lydėumas: Metalų lydėumas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.