x
.
macavóti, -ója, -ójo. мaцaвaць, mocować.
1. kraipyti, mankštinti: Tik mum nusibodo kieme vandravotie …, kojas macavótie. Tu jau čia, Jonai, per daug macavójies. Ne tiek jis kalba, kiek su rankom macavójas.
2. galėti, pajėgti: Kap sau norit, ale aš nemacavóju.
įmacavóti.
1. įgalėti, gyvuoti: Ką beįmacavóji, ar nepriveikė šalčiai?
2. įgauti stiprumo: Alus įsimacavójo.
susimacavóti pasidaryti stipriam, „macnam“: Tas alus senas, susimacavójęs, smarkus kaip spiritas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.