x
magaryč|ios dgs. šnek.
1. vaišės, išgertuvės, atlikus kokį reikalą: magaryčias gerti. Statyti, duoti magaryčių. Pagal pirkinį ir magaryčios
2. priedas: Sugrąžino skolą su magaryčiomis.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.