x
màktelti, -i, -ėjo. maktelėti:
1. Maktelk, mergele, tik šį stiklelį. Jis tik màktelė [jo],
ir nėr. Katė pelę màktelėjo, ir nė šlapia ant tos vietos neliko.
2. Jis gavo saldainį – greit màktelėjo į burną.
3. Advokatas klausėsi taip įdėmiai, smakrą parėmęs ranka ir tik retkarčiais galva makteldamas, lyg sakytų: „Gerai, gerai“.
4. Kai màktelsiu per dantis, tai žinosi, kad niekų nereikia šnekėti!
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.