x
.
màktingas, -a (mächtig).
1. stiprus: Màktingas kaip meška. Gerai, ka màktingas vyras pasitaikė, tai atsigynė nu vagių. Sakė, serga. Kas gi jam pasidarė? – šitoks màktingas vyras! Kad tiek paveža, turi būti arklys màktingas. Maktingas (gerai sutvarkytas) ūkis.
2. turintis visus reikalingus ypatumus, tinkamas, šaunus, darbštus: Ot màktingą vaikį gavo: negera, nekūrina, nevalkiojas par naktis.
3. gabus, sumanus, apsukrus: Šitas vaikėzas ant viso ko maktingas. Ji màktinga merga – greit apsiruošia.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.