x
malonė́jimas. → malonėti:
1. Jis tik kartais atsikreipia į Jonį su malonėjimais. Kariavo Viešpatis … ne su smarkumu, ne su rūstybe, bet su malonėjimu.
2. Malonėjimo žodis. Uodai į ausį laibą savo malonėjimo giesmelę zirzia, kad kraujo nepasigailėtumei.
3. → malonėti 6: Žiniõs malonė́jimas.
4. → malonėti 7: Tuomi tarpu vis jiems reikia malonėti pagelbos pas biednuosius. Tas malonėjimas, rodos, neriša žmonijos krūvon.
pasimalonė́jimas. pasigėrėjimas: Jisai yra pasimalonėjimas tų, kurių širdis teisi.
prisimalonė́jimas. → primalonėti
2. Visi jos prisimalonėjimai primena šunes prisimalonėjimus.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.