malonùmas. malónumas. → malonus.
1. malonus jausmas, pasitenkinimą sukeliantis išgyvenimas: Kūrinys tik tada gali atlikti savo auklėjamąjį vaidmenį, kai jis sužavi žmones, teikia jiems malonumo. Nutekėjus už seno, nė jokio malonùmo nėra. Svečiai gyrė viską, ką matė, bet labiausiai gėrėjosi atėję į valgomąjį kambarį, kur nieko nebuvo pamiršta padaryti dėl jų malonumo. O galbūt aš atliksiu kelionę aplink pasaulį savo paties malonumui. Kitką su malonumu papasakočiau.
2. džiaugsmą, pasitenkinimą suteikiantis dalykas, smagumai: Dažnai tenka žmogui atsisakyti nuo visokių malonumų. Mums teko patirti visus šlovės malonumus: mus persekiojo visų šalių žurnalistai ir fotografai. Tai bent rado malonumą (rado kuo džiaugtis, mėgautis) !
3. geraširdiškumas, meilumas: Tad ansai didis romumas ir malónumas pavirsta tuo ing didesnę rūstybę ir kerštą. Regime jame didį žmonumą, gerumą ir malónumą prieš nuodžiotas žmones.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.