x
margaãkis, -ė. turintis margas, rainas akis: Išleidžia veršius margaakius an išgryčių, tai kad ims, žemę draskydami, baubt.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.