x
mėgdžio|ti, mėgdžioja, mėgdžiojo
1. erzinti (ppr. rodant liežuvį); tyčiotis, kartojant kito žodžius: Jis mane mėgdžiojo. sngr.: Tu čia nesimėgdžiok!
2. daryti taip, kaip kitas daro (ppr. mokantis): Vaikas visada mėgdžioja
vyresniuosius. mėgdžioja viską kaip beždžionė. mėgdžiojimas mėgdžiotojas, mėgdžiotoja dkt.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.