x
mink|yti, minko, minkė
1. minkštą masę (tešlą, molį) maišyti, daryti ją standesnę: Duoną minkyti
2. prk. spaudant varginti, niurkyti: minkė tą žmogų, vos gyvą paleido. sngr.: Ne minkytis ant gubos atėjote! minkymas
minkytojas, minkytoja dkt.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.