mirtin|is, mirtinė
1. -> mirtis 1: Mirtinis (mirštamas) smūgis.
2. didelis, begalinis: Carizmas buvo mirtinis tautų priešas Žiūrėk: [mirtis].
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.