monotonin|is, monotoninė
1. kuris vieno garso, vieno tono.
2. prk. vienodas, nuobodus: Monotoninis gyvenimas.
3. mat. kintantis viena kryptimi: monotoninė funkcija.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.