murmė|ti, murma, murmėjo
1. išduoti duslų tęstinį garsą, niurzgėti: Lokys murma.
2. gurgėti, marmėti: Upelis tekėdamas murmėjo. Puodas virdamas murma.
3. negarsiai reikšti nepasitenkinimą, niurnėti: Minia
jį sutiko murmėdama. murmėjimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.