mykìmas.
1. → mykti 1: Nutyla žmonių kalbos, gyvulių mykimas. Jau tos karvės mykìmas man ausis iššaukė. Dramblys išreiškė savo pasitenkinimą mykimu.
2. → mykti 3: Nusibodo man tas jo mykìmas. Į smalsuolių klausimus nežinantieji atsakydavo mykimu.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.