nakvinė́ti, -ė́ja, -ė́jo. nakvoti: Bėgūnė piemenė nakvinė́tų svetur, kad neturėtų kur prisiglausti. Apkyrėjo joms vargšėms tame trobesė [je] benakvinėti. Urijos nelaukia, kol ledas ištirps gerokai, pirmu pradeda nakvinėti ant uolų viršūnių.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.