naujiniñkas (-inỹkas), -ė.
1. pradedantysis, naujokas: Žinai, tam dalyke aš naujininkas.
2. naujakurys: Kas pradeda gyventi, tas naujiniñkas. Naujininkai ėmė dirbti žemę. Čia naujinỹkai gyvena. kolonistas: Azijos pakraščiai nuo senovės buvo Graikijos naujininkų gyvenami.
3. naujovių palaikytojas, skleidėjas, mėgėjas: Su šituo naujininku patarčiau rašytojai dar arčiau pasižinti.
4. neseniai priėmęs kitą tikėjimą, naujatikis: Byskupas tur būti. ne naujinykas, idant nepasipūstų, neig įpultų ing sūdą velino.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.