nebuitùvė.
1. nebūtas dalykas: Liežia ir liežia visokias nebuituves paausin.
2. ne gyvenimas, nebe buvimas: A tai, žmogau, nebuitùvė: turėjau arklį – puolė, karvė prieš dvi savaites puolė – nors gyvas žemėn lįsk. Nebuitùvė bus tavo, kad aš tau dovanosiu už tokius darbus!
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.