.
nèlaikis.
1. ne laiku mirusio, nužudyto ar nusižudžiusio žmogaus vėlė; vaiduoklis: Kad kas kokį nors vagį ar teip kokį žmogų užmuša, nušauna ir t. t, tai tas „nelaikis“ vis apie tą savo myriaus vietą vaidinas. Gal koks nors nèlaikis ant aukšto apsigyveno. Ant kalvos raganos tupi, nelaikiai braido pagal upę. Daužos naktim kai koks nèlaikis.
2. velionis, nabašninkas: Motkės nelaikis Raudonojo [je] pelkė [je] galą gavo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.