nevalývas, -a. -à. nevalỹvas, -à.
1. apsileidęs, netvarkingas, nešvarus, netikęs. Nevalyvì tėvai, ko gero iš vaikų laukti! Piemuo buvo visai nevalývas. Tokia nevalyvà moteriškė: nė galvos nemoka susišukuoti, o pirkioj net per nosį vortinkliai braukia. Nevalyvas šuva tingi lot, kiaušinius ėda, gulia, tik smurkso.
nevalývai. nevalyvaĩ: Kažkodėl ši mašina taip nevalyvai eina.
2. negeras, nelemtas, piktas, nedoras: Nevalýva (pikčiurna) boba. Jis be jis, bet toj. tai labai nevalyva. Oi, koks tu nevalývas vaikas! Šoko man grasyti ir keiktis bjauriausiais žodžiais, kokius tik galėjo išrasti jo nevalyvas liežuvis. | Neduok Dieve nevalyvo (prasto, lietingo) rudenio ar vasaros!
nevalyvaĩ. Nevalyvaĩ apseina.
3. nederlingas. .
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.