never̃tas, -à. nèvertas. nẽvertas. nevértas, -à.
1. neprilygstantis kieno vertei. Jis nė bobų nèvertas – kur eina, tę barbia (pasakoja) . Nė skatiko nèvertas. Koks žmogus berazumis – nė gyvolio never̃tas. Ma [no] bėras žirgelis avižėlėm šertas, o tu, bernužėli, tu manę never̃tas. Jis nevertas mano po padu purvyno. Kas an arklio nestoja (kam arklio negaila), tas pats arklio never̃tas. Kas ant kapeikos nestovi, tas ir pats nė skatiko nevertas. Nors nei vyžos nevertas, bet gaspadorius. Nevertas nė pypkės tabako.
nevertaĩ. Užmokėk nevertaĩ (daugiau negu verta), ir gausi pirkti, kiek nori ir ko nori. Nevertaĩ užsiprašė, tai niekas i nepirko. prastas, netikęs: Prieangio durų nevertà šovynė. Tas daiktas niekam nevértas. Ko jis vertas – niekam nevertas. O jis nei šunim nevertas. Niekam nevertas, nei iš pupų nevaromas. | Ar eisite, nevertosios. iš rugių lauk!
2. nenusipelnęs, neužsitarnavęs: Mes nẽvertos valgyti duoti. Jis yra visų žmonių priešas ir todėl nevertas gyventi. Nusiramink, jis nevertas tavo ašarų. Kas myl tėvą arba motiną daugiaus neg mane, tasai manęs nẽvertas yra.
never̃ta. nèverta. Išsirinko ji tokį vyrą, kad never̃ta nė pažiūrėti.
nevertaĩ. Juk sutinkate, kad yra žmonių, kurie nevertai nešioja partinį bilietą. Nevertai ir nepagerbtai tavęsp prieidamies, todrinag vėl pataisymo nejaučia.
3. neteisus.
nevertaĩ. Neteisiai, nevertai prisiekiu.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.