.
niekadė́jas (-us, -is), -a. -à.
1. kas niekuo nekaltas, niekuo dėtas, nieko nežinantis (apie ką): Tėvas dedas niekadė́ju. Pats nulaužė peilį, pametė po suolu i sėdi niekadė́jas. Aš tyčia rėžiu viską į akis, o jin tyli kaip niekadė́ja. Išvertė pieną ir stovi kai niekadė́jas. Eina kaip niekadė́jas, lyg niekas nieko (lyg ne jis padaręs) . Iš ryto sugrįžęs namo, kaip niekadėjas su kitais dirbau laukuose.
2. kas niekam vertas, nenaudėlis: Kas by nusigandęs sėdi, niūrinė [ja],
tas niekadė́jas. Ko tu sėdi niekadėjà veselijo [je],
kaip būtumei ką blogai padarius. Jijė tokia niekadėjà. Ji mokės niekadėjus sudrausti. | Ėda tie niekadėjai. kaip pasamdyti, deda kiaušinius ir miršta.
3. kas nieko rimto nedaro, niekadarys, tinginys: Ko tu sėdi kaip niekadėjas (nieko nedirbi) ! Ką gi ji veiks: drybso ir drybso per dienas kaip koks niekadė́jas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.