niekáuti, -áuja (-áuna), -ãvo.
1. niekais užsiiminėti: Geriau eitum darbo dirbti, ką čia su tais balandžiais beniekáuji. Kam tu niekáuni, t. y. niekaniekių geidi. Mergelė dievobaiminga, nemėgsta dvaro tos niekaujančios tuštybės.
2. niekus, nesąmones kalbėti: Niekauju, kliemi.
nusiniekáuti niekais nueiti: Karvė ta visai nusiniekãvo (sublogo, nusibaigė) . Karvės nagos nusiniekãvo (nugedo nuo ligos) .
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.