niršė́ti, nìrša, -ė́jo. daugeliui įvairiomis kryptimis judėti, knibždėti: Žmonių – tik nìrša. Kai prisirenka vaikų pilnas kiemas, tai tik nìrša. Balon buožiagalviai tik nìrša. Va, skruzdės tik nìrša. Uodai nìrša – bus lietaus. Seniau bičių niekas nei žiūrėjo, nei rūpinosi tiek, ir jų visur niršėte niršėjo. | Neikit, vaikai, neniršė́kit (nesipainiokite) !
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.