niū́kčioti, -ioja, -iojo.
1. dažnai sakyti „niū“: Niūkčiojo žydai [turguje].
2. neaiškiai kalbėti, murmėti: Įejom į tas akis (suėjom į akistatą) – niū́kčio [ja],
niū́kčio [ja].
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.