niurìmas. → niurti
1.
paniurìmas. → paniurti 1: Vinco paniurimą aiškinom įsimylėjimu. Levukas savo skambiu balseliu tuoj išblaškė jo paniurimą. Kažkoks paniurimas ir prislėgimas pasirodė veiduose.
suniurìmas. → suniurti 1: Pasergėjo tą jo suniurimą. Ir visos gamtos suniurime apsakyti gyvybės ir dvasios rykavimą.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.