niurnė́jimas.
1. → niurnėti 2: Jos kalba virto kažkokiu neaiškiu niurnėjimu. To burmistro niurnėjimo niekas nenugirdo ar nesuprato.
2. → niurnėti 3: O niurnėjimas ano, ka ką reik dirbti, i žmoguo negali apsakyti! Jo niurnėjimo aš esu jau atgrisusi. Ale tas niurnė́jimas – niurna kaip katinas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.