niurvėti

niurvė́ti, niùrva, -ė́jo

1. išduoti tam tikrą balsą, niurzgėti: Katinas vis niùrva.

2. neaiškiai murmėti, niurnėti: Nieko nekalba, tik niùrva sau vienas, negal susikalbėt. Devyniagalvis klausia: „Boba, boba, ką tu tę niùrvi?!“. Kai ažugeria [vaistų],
niurva (dejuoja) vis, ale ne tep. Niùrva kai katinas.

3. nepatenkintam murmėti: Vaikas niùrva užpykęs ant motinos.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>niurvė́ti, </b>niùrva, -ė́jo<br/>1. <span class="explanation">išduoti tam tikrą balsą, niurzgėti: </span> Katinas vis niùrva. <br/>2. <span class="explanation">neaiškiai murmėti, niurnėti: </span> Nieko nekalba, tik niùrva sau vienas, negal susikalbėt. Devyniagalvis klausia: „Boba, boba, ką tu tę niùrvi?!“. Kai ažugeria [vaistų], niurva <span class="explanation"> (dejuoja) </span> vis, ale ne tep. Niùrva kai katinas. <br/>3. <span class="explanation">nepatenkintam murmėti: </span> Vaikas niùrva užpykęs ant motinos.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.