nõkelėti, -ėja, -ėjo.
1. būti mažai pavalgiusiam, pusbadžiam: Kiek te anys valgo – nokelėja, ir tiek. Jų vaikai nõkelėja nõkelėja, užtat ir išbalę. Nuvesk karves kur pievon – ką te anos nõkelėja dykoj dirvoj.
2. nusilpti dėl ligos: Ką jau ilgai nokelėt, tai geriau numirt.
pranõkelėti. pragyventi pusbadžiu: Šitą žiemą šiaip teip pranokelėjo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.