.
nõpostis.
1. užsipuolimas, kaltinimas: Apgintie nog noposčių piktų žmonių. Viena ant antros nopostį metė.
2. nelaimė, bėda: Ištiko žmogų nopostis. Ans man tus savo ratus tik nõpostie ankorė: vos tik išvažiavau – ta ta ta ten pat kelė [je] i sugriuvo. Tokio nõposčio dar nebuvo mūsų gyvenime. Gal nõpostis taũ čia ir užnešė! Kokių nõposčių ieškai?! Ė nõpostis žin, kas čia nulaužė. O kad tavę noposčiai paimtų! Kad tau nõpostis!
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.