nuaidė|ti, nuaidi (nuaida), nuaidėjo
1. nueiti garsui: Per girią nuaidėjo šūvis.
2. prk. paplisti garsui, išgarsėti: Ši žinia nuaidėjo per visą kraštą. nuaidėjimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.