.
biñgti, -ia, -ė, mušti, šerti, galą daryti: Kad biñgė jam per galvą, tai nė neviauktelėjo.
nubiñgti, -ia, nùbingė.
1. numušti, nugalėti: Didesnis mažesnį vis nubiñgia.
2. užmušti, nudėti: Nežinia, kas jį nùbingė. Drožiau lazda ir nùbingiau. Kurgi lendi, dar nubiñgs arklys. Tas jau nùbingtas guli. Kad ir neužmušiu, gal nors nubingsiu (apsvaiginsiu) .
3. nuo darbo pavargti, persidirbti: Per rugiapjūtę teip nusìbingiau, kad vos paeiti begalėjau.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.