blakúoti, -úoja, -ãvo
1. lygiam darytis, rimti: Blakúoja jūra.
2. daryti blakas, nelygumus: Blakuotas šniūras y [ra] nelygiai suvytas.
3. nešti, boginti: Aniolas blakuoja (bogina) dorybes, velnias – griekus.
nublakúoti
1. pasidaryti blakam: Jūra nublakãvo, eikiam žvejoti.
2. nulyginti: Nublakúok nubrūžkuok virvę, būs dailesnė.
sublakúoti. sulyginti: Buvo sudėtos į jūrą dvejos ūdos, bet laivai sublakãvo (susispaudė), ir ūdos susimaišė. Sublakúoti lentas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.