blýkčioti, -ioja, -iojo.
1. blyksėti, žybsėti, blyksčioti: Anglys blykčio [ja],
t. y. mėlyna liepsna dega. Šviesa neaiškiai blýkčioja. Iš tolo mačiau ugnį blýkčiojant. Akyse blykčiojo ašaros. Prieš saulę blykčioja noragas. Tik akyse džiaugsmo ugnelė blykčiojo.
2. dėbčioti: Į mus neblykčioja pykčiu degančios akys.
išblýkčioti. blykčiojant išeiti: Ar jų karvė atsivedė – mačiau, naktį iš gurbo išblýkčiojo katras te jų.
nublýkčioti. blykčiojant nueiti: Kas ten nublýkčiojo per lauką?
sublýkčioti. sužybsėti: Sublýkčiojo kas ties jų pirčia.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.